Nothing impossible
Tiesą sakant, vargu ar darbo savaitės pabaiga galėjo būti dar blogesnė. Neskaitant to, kad fizikė pasakė "išvesiu aš jums iš trijų pažymių, bet dalinsiu iš keturių", o kūno kultūros mokytoja grasino dvejais dvejetais ir kai netyčia pataikiau jai į koją tinklinio kamuoliu pradėjo taip ant manęs rėkti ("tu gal nejauti ką darai? gal tvardykis? gal dar ir šautuvą čia atsineši, kad iššaudytum visus?"), kad nebežinojau kur dėtis ir, ko gero, susinervinusi leptelėjau tai, ko neturėjau ir dėl ko man dabar gali būti kiek gėda, bet juk aš tikrai, tikrai netyčia pataikiau ir dar atsiprašiau, o ji turbūt pamanė, kad aš čia jai jau antrą kartą pataikau ir, kad specialiai kerštauju. Iš kur man žinoti, bet buvo tai tikrai nemalonu, kai ji išpūtusi akis rėkė, nes paskui likusią pamoką aikčiojau, kai kamuolys prie jos prisiartindavo - kad tik manęs nebe apkaltintų. Tačiau, neskaitant šito, atsitiko dar šūdinesnis ir kraupesnis dalyka - galutinai ir visai oficialiai atšaukė depeche mode koncertą! Baisu suvokti, kad tie, daugiau nei pusę metų pragulėję stalčiuje bilietai, niekada nebus panaudoti pagal paskirtį; kad niekada neišgirsiu "good evening Vilnius"; kad niekada jų nesulauksiu tame sugriuvusiame stadione; kad niekada, niekada nesėdėsiu mašinoje, riedančioje link Vilniaus, link koncerto; kad niekada nestovėsiu toje beprotiškoje minioje. Šiandien aš jaučiuosi žlugusi, absoliučiai. Gal dėl to, o gal tiesiog seniai supratę, kaip tai man svarbu, patys tėvai pasiūlė važiuoti kur nors kitur. Pavyzdžiui, į Vokietiją, juk ji visai nėra taip jau ir toli. Sėsim mes į mamos numylėtą mašinytę ir nuvažiuosim, ir nėra jau taip svarbu, kad tai atsieis kur kas daugiau kaštų. Tik viena bėda, aš nežinau, ar dar likę bilietų, nes šiaip, tai su vokiečių man nei bum bum, bet kaip nors išsiaiškinsim, o gal yra norinčių ir galinčių padėti? Tad, kad ir kaip ten bebūtų, atsiranda vis naujų vilčių, kurios eilinį kartą bloškusios mane į purviną balą, vėl iš jos pakelia. Tik man jau nebe svarbu, bus dar vienas kartas ar ne, užtektinai kritau, kad skaudėtų kur kas mažiau
Šeštadienis, 2009, Birželio 13 11.04
nu dėl Vokietijos tai baisiai pavydžiu. svajonių šalis! top
Šeštadienis, 2009, Birželio 13 14.04
Visais 150 procentais tave pilnai suprantu.
Vakar tokia šūdina diena buvo, kad trūksta žodžių. Jau tąkart kai atšaukė, buvo smūgis žemiau visko, o dabar tai išviso...
Gerai, kai tu turi galimybę nuvažiuot kažkur kitur.
O man įdomu, ką ten jau tokio pasakei, kad turėtum jaustis gėdingai prieš mokytoją ? top
Šeštadienis, 2009, Birželio 13 22.55
Berlyne (arčiausiame mieste nuo Lietuvos) koncertas yra planuojamas sausio pradžioj. Bilietai, kaip supratau, dar tik bus parduodami. Įmanoma internetu užsisakyti. Aš taip pat mąstau apie galimybę ten nuvykti. Tik reikia paieškot pigesnių būdų. Gaš, turbūt aš išprotėjau :} top
Šeštadienis, 2009, Birželio 13 23.24
Milda, tai aš dar nieko nežinau, bet tiesiog buvo toks pasiūlymas iš tėvų pusės
Pauliau, iš tikrųjų, tai nieko tokio baisaus ir nepasakiau, tik šiaip, gal gana nemandagiai. pati nelabai prisimenu, nes kalbėjau gerokai susinervinusi
Birute, tai kaip žiūrėjau, lyg tiek ir supratau, kad dar nepasduodami. tai jeigu ką nors sužinosi apie tai, būk gera, pranešk. nors man labiau patiktų važiuoti greičiau top
Trečiadienis, 2009, Birželio 17 20.15
Nuoširdžiai užjaučiu dėl depešmodų. Bus dar tų koncertų! Bus dar tų pažymių! Bus dar tų... Viskas bus gerai *thumbsup*
:^) top
Trečiadienis, 2009, Birželio 17 20.51
viskas kaip ir tvarkosi :) o dėl dm..man baisu, kad tai nebūtų jų paskutinis turas, bet logiškai mąstant, tiek metų buvę scenoje jie būtinai turėtų surengti ir atsisveikinimo turą (kurio absoliučiai nelaukiu)
"Nors mes negalėjome perkelti koncertų Atėnuose, Stambule, Bukarešte, Sofijoje, Belgrade, Varšuvoje, Rygoje ir Vilniuje, artimiausioje ateityje koncertai šiose miestuose bus mūsų prioritetas." - šitai skamba visai maloniai :) top